- lyžtelėti
- lýžtelėti vksm. Versdamà knỹgos lapùs lýžtelėju pir̃štą.
.
.
lyžtelėti — lyžtelėti, ėja, ėjo tr. NdŽ 1. trumpai palaižyti: Juos (pelenus) karvutė lyžtelėjo – žalia seile dryktelėjo S.Nėr. Lyžtelėk šaukštą – a neskanus [valgis]? Vkš. Medaus tik lyžtelėjo, i bitis cakt į liežuvį Kv. Šuo lyžtelėjo ranką rš. | prk.: Jo… … Dictionary of the Lithuanian Language
liežtelėti — liežtelėti, ėja, ėjo žr. lyžtelėti 1: Numanau pagal savo sopulius, jog giltinė nesierzdindama liežtelėjo liežiuviu: jos nuodai spaudžia man širdį BsV31 … Dictionary of the Lithuanian Language
lyžtelti — lyžtelti, i ( ia), ėjo žr. lyžtelėti: 1. Šuo tik šokinėjo aplink jį ir karts nuo karto lyžteldavo jo rankas rš. Liežuviu lyžteli sudžiūvusias lūpas rš. 2. Duok bent lyžtelt Ig. 3. intr. smagiai suduoti, sukirsti: Kad lyžtelsiu diržu per nugarą,… … Dictionary of the Lithuanian Language
lyžterėti — lyžterėti, ėja, ėjo žr. lyžtelėti: 1. Šuva lyžterėjo ranką Prn. 2. Davė paragauti ir merginai, kuri lyžterėjusi pagyrė rš. | prk.: Mokslo lyžterėjęs Ldk. 3. intr. smagiai suduoti, sukirsti: Kad lyžterėjo ropnyku per nugarą Sn … Dictionary of the Lithuanian Language
žiupterėti — žiùpterėti, ėja ( ia NdŽ), ėjo 1. NdŽ žr. šiupterėti 1. 2. tr. grybštelėti, lyžtelėti: Karvė biškį žiùpterėjo druskos Sb … Dictionary of the Lithuanian Language